Upė tamsoje

1947 metais gimęs Masadžis Išikava iki trylikos metų augo Japonijoje su japone motina ir korėjiečiu tėvu. 1958-aisiais Šiaurės Korėja pradėjo aktyvią repatriacijos kampaniją, ragindama korėjiečius grįžti į gimtąją šalį, neva virtusią „rojumi žemėje". Kupina vilčių Išikavos šeima persikraustė į Šiaurės Korėjos kaimelį, įstojo į Darbininkų partiją ir prisiekė ištikimybę Kimui.

Labai greitai paaiškėjo, kad nei „rojumi žemėje", nei laisva valia ar nuoširdžiu tikėjimu idėjomis čia net nekvepia, o pseudoreliginis režimas tautą valdo baime ir represijomis. Atviliotos šviesių pažadų, šeimos pateko į bado, koncentracijos stovyklų ir prievartos pragarą.

Skurdas ir panieka dėl to, kad esi pusiau japonas, nesibaigiantys pažeminimai ir sekinantis darbas bei artimųjų netektys – tai Išikavos pasakojama Šiaurės Korėjos kasdienybė, lydima desperatiško troškimo išgyventi, net jei tenka maitintis žole ar medžių žieve.

Ši istorija – apie 36 metus, praleistus labiausiai izoliuotame ir represyviame šiuolaikinio pasaulio režime, traiškančiame likimus ir ciniškai niokojančiame žmonių sielas. Čia, „įstrigus beprotiškoje, pavojingų lunatikų išgalvotoje sistemoje, geriausia elgtis taip, kaip liepta". Čia geraširdžiai miršta iš bado pirmieji, o sakantys, ką galvoja, yra sunaikinami.

Ryžęsis rizikuoti gyvybe ir bėgti iš šalies, Masadžis sugeba perplaukti upę ir atsidurti Kinijoje, bet pabėgimas neatneša nei sėkmės, nei vilčių išsipildymo: laisvė kainuoja vienatvę ir režimo gniaužtuose likusią šeimą. Dar šiurpiau suvokti, kad tai – ne rašytojo išmonė, bet šiuolaikinio pasaulio dalis.

Šiandien, atsidūręs kitapus sunkios totalitarinės uždangos, į šalį, iš kurios pabėgo, autorius vedasi ir mus.

Skaitytojų atsiliepimai :

„Mane pribloškė autoriaus minimos datos ir suvokimas, kad iš bado mirštantys ir brutaliai žudomi žmonės kažkur šiuolaikiniame pasaulyje tebėra kasdienybė."

„Man atrodo, šią knygą verta perskaityti ne tik tam, kad geriau pažintume šiuolaikinės Šiaurės Korėjos realybę, bet ir kad suvoktume, su kuo susiduria iš režimo pasprukę pabėgėliai."

„Domiuosi Šiaurės Korėja ir nemažai skaičiau apie šią šalį, tačiau net žinodama apie jos režimo šiurpumą buvau sukrėsta Išikavos prisiminimų ir patirčių."

„Jaudinanti, šokiruojančių detalių kupina istorija apie gyvenimą gniuždančio totalitarinio režimo šešėlyje."

„Nors jam pavyko pasprukti iš Šiaurės Korėjos, bet žlugdantys teroro ir priespaudos dešimtmečiai niekur nedingo."

„Tai istorija, kuri nepamirštamai sukrečia ir primena: laisvė, žmogaus orumas ir piliečius gerbianti valstybė yra milžiniška vertybė, kurią privalome saugoti."

„Tai, kaip desperatiškai Šiaurės Korėjos vargingieji kabinasi į gyvenimą, ne tik šokiruoja, bet ir priverčia su dėkingumu atsigręžti į savo kasdienybę."

„Paprastai ir kartu skaudžiai tikroviškai atpasakota vargingiausių, beteisių Šiaurės Korėjos gyventojų kasdienybė."

„Taip, jam pavyko pasprukti – bet laisvės kaina buvo daug didesnė, nei jis galėjo tikėtis."

„Knyga apie režimą ir jo požiūrį į piliečius, naikinamus badu, cinizmu ir nužmoginančia panieka."

„Išikava mane perkėlė į pasaulį, iš kurio pats kažkada pabėgo: jaučiausi taip, tarsi kartu su juo eičiau per išbandymus ir dalinčiausi skausmu. Šią knygą rekomenduoju tiek norintiems pažinti Šiaurės Korėją, tiek mėgstantiems memuarų žanrą."